skurlis reikšmė

Kas yra skurlis? 1 skur̃lis sm. (2) Š, NdŽ, DŽ, skurlỹs (4) Rtr, NdŽ, DŽ1 1. M, Š, Pžrl, Erž, Nmk, Grk, Tv, Lnkv medžiagos gabalas, skuduras: Pirštui tvartai iš to skur̃lio padirbti J. Mama, paėmusi skur̃lį, muni šluostė myluodama LKT110(Lkv). Jis atsikėlė visas sudraskytas, drabužiai – vieni skurliai J.Balč. Atplėšk atskurusį skur̃lį, ką jis turi čia tabaluoti J. Visas nuplyšęs, skur̃liai kabaliuoja Upn. Šlapuo[ja] ta koja i suterša skurliùs Vgr. Ji by kokiu skurliù stalą nušluosto Rd. Kur padėjai skur̃lį grindim plaut? Btg. Paklojo skur̃lį prie durių kojoms nusišluostyti Vkš. Išsunkia par skurlį Ps. Eidamas keliu ant Reseinių, rado ant kelio baltą skurliuką, surištą mazgu DS252. Kur tas muno skurláitis kojai užsitverti? Lkv. | prk.: Tik žmogus nesi toks skur̃lis, toks išviręs – tik taip svaigaliuoji, i gana Skdv. 2. ppr. pl. Nmk, Mžk prastas, nudėvėtas drabužis: Vis galvoju, kiek metų turės jis dar vargti, sau nuo burnos kąsnelį atitraukti, skurlius dėvėti Pt. Kasdien pas dirbtuvės šerkšnojantį mūrą skurliuos susitraukusi stypso figūra, bedaužanti koją į koją J.Jan. Ans tokiais skur̃liais apsivilkęs, kad nė žmonims negal rodyties Pln. Tais skur̃liais esi apsikriovusi visokiais Trk. Ano vieni skur̃liai ant kūno Varn. Tas skepatukas toks: skur̃lis Grd. Mūsų svoteliai – puikūs, neprasti; par lauką kaip jojo, skur̃liai lakiojo JV752. ║ Rt, KlvrŽ, Skr nedėvimas suplyšęs drabužis ar jo skiautė, skarmalas: Nemislyk, susigadys ir skur̃liai: reiks skurlinę austi, reiks lopams Lkv. Užmetam skurliùs ant vyšnikių, tai strazai neina Pgg. Už skurliùs nusipirkau kaliošius Kv. 3. Všv, Šv menk. drabužis, audinys: Nusipirkai šitai krominius skurliùs kokius, ir užtenka Žr. Kur boba, čia skur̃lis Ar. Valdžia apdengia jau visus, jau nėra numinio skur̃lio Vdk. Tas lyg atsibosta skurlỹs ma[n] siūt, imu kitą Jrb. Skur̃liuo vis susilaikai kapeiką Grd. Ir vieni, ir antri skur̃lių prisiplėšė DūnŽ. | Vyras i bulbynę virė, i vaiko skurliùs (vystyklus) plovė Grd. ◊ skurliùs mèsti į krū̃vą vesti: Jau tu skurlius ir mestum į krūvą LTR(Klk). skur̃lių sumetìmas vedybos: Pas mus tas skur̃lių sumetìmas tankiai būna, kada biedni ženijas Vdk.
2 skur̃lis, -ė smob. (2), skurlỹs, -ė̃ (4) NdŽ 1. žr. skurlius 1: Kaip drįsti toks skur̃lis ir į akis lįsti! Vkš. Kaip eisi skur̃lis toks! Rs. Nušliuręs, nuvargęs, ne drabužio doro – kaip skur̃lis Trk. 2. NdŽ nuskurdėlis, sunykėlis, skurla.