skiautė reikšmė

Kas yra skiautė? skiáutė sf. (1) 1. [K], M, L, GŠ168, Š, DŽ, Krkl, Pc, Rt, Dov audeklo, popieriaus ir pan. atkirptas, atpjautas ar atplėštas gabalėlis: Atkarpa nuo audimo vadinas skiáutė J. Ar nuo siuvinio neliko skiáučių? Krtv. Koks ten siuvėjas – tik audeklą į skiáutes sukarpyti moka Brs. Toks ten ir siuvėjas: į skiáutes medžiagą nuvaro Srv. Kepurė iš skiaučių pasiūta S.Dauk. Tokias skiáutes gaila mest laukan Paį. Skiautes, kur didesnes, pasidėk, bus lopam Sml. Duok skiáučių lėlėms vystyti Slnt. Iš skiáučių gero rūbo nepasiūsi Up. Gūnias ausdavo iš pakulinių siūlų ir visokių skiáučių Skrb. Skiáutes liuob senas rinks visokias Šts. Rasi tenai rastum kokias skiautes, noris ir aptrešusias, tų laikų raštų S.Dauk. Ar neturi skiautelės dėl palopymo drabužio? J. Iš skiautẽlių andaroko nepasisiūsi Kp. Tavo juoda kepurėlė iš gelumbių skiautelių LTR(Šl). Švarką siuvo, išejo visas čerkasas, tik skiautẽlė liko Škn. Dabar tik atsiminus, katė nubėgo ir rado gromatos tik skiauteles BsPII197. O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys S.Čiurl. Atnešė lašiniukų skiautẽlę, pradėjau čiulpt – i pagijau Žg. Vienas kitas laužiasi duonos, tepasi sviesto, ima sūrio skiautelę, kramto lėtai, atsargiai V.Myk-Put. | Vanduo nešė smulkias šakelės ir putų skiautes LzP. Stambios tamsių debesų skiautės tebeklaidžiojo padangėse rš. Rūkas dar nebuvo išsisklaidęs ir baltomis skiautėmis plaukė žvilgančiu upės paviršium E.Miež. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Būčiau plaukus nurovusi, burną skiáutėms nuėmusi su nagais Žr. Gausi į kailį, ka tau i kailis eis skiáutėms! Gd. Išdarkiojo kūnus į skiautes S.Dauk. | prk.: Skiautelė (nuotrupa) dainės, iki šiolei užlikusios S.Dauk. ^ Širdis yra ne milo skiautė PPr103. ║ KII7 įsiuvas: Pažastų skiáutė Prk. 2. DŽ, Antš skeveldra, atplaiša: Danties skiáutė atlūžo Šts. Kad tas mūras į skiáutes išeitų! Plng. Rankoje aš glamonėjau mažą, pilkšvą granito skiautelę S.Nėr. Artojai, ardamys tenai, išaria skiautes nurūdėjusių ginklų S.Dauk. 3. DŽ, Pj, Grdm, Nv, Žd prk. mažas plotas, sklypelis: Netur namų savo, anei žemės skiautės LTR(Krt). Gavo nu tetutės skiautẽlę žemės, pasistatė trobelę Plt. Skiautìkę žemės teturėjo – iš kur gerai gyvens?! Krš. | Vandenyje greit pasirodė iš viršaus atsispindinti pragiedrėjusio dangaus skiautė A.Vencl. 4. zool. odinė plėvelė, epiblema: Kai kurie šikšnosparniai išorinėje pentino pusėje turi nedidelę odos skiautę (epiblemą) rš. Plaukiojamoji skiautẽlė NdŽ. Apatinė karšio uodeginio peleko skiautė paprastai ilgesnė už viršutinę rš. 5. Rtr, Grž prk. menk. apie mergaitę: Kai kada ir mergą vadina skiáute, kur niekam verta Antš. Taigi mat tos skiáutės išlėkė į vakaruškas nė karvių nepamilžusios Sml. 6. N, LBŽ bot. skėtinė širdažolė (Centaurium umbellatum): Skiautės R349, MŽ, P, [K]. 7. N, [K], LVIV22 skiauterė. 8. LTII439, BTŽ, DŽ bot. skiautėto lapo atskira stambi dalis (lobus). 9. P žr. skiautelė 3. 10. bot. LTII439(Mt) želmens lapelis, grūdlapis (embryo). 11. Mt žr. 1 skiautas 1. ◊ skiáute sker̃so mìlo toks keiksmas, kreipiantis į netikusią mergaitę: Ak tu, skiáute sker̃so mìlo, taigi ką čia padirbai! Sml.

skiautė sinonimai