Kas yra sriovė? sriovė̃ sf. (4) K, Rtr, NdŽ, KŽ; L, Ser žr. srovė: 1. O bėgimas vandenio – kokia sriovė̃ didelė! Vdn. Ta sriovè diktai bėga [v]anduo, o žuvys, ka sriovė̃s nėra, nelenda Vvr. Tos (bastučių galvos) po visus kraštus pasklido, o vandens sriovė jas da labiaus sklaido BsPIII105. ^ Mažame vandenė[je] didelė sriovė̃ Pln. ║ Kiek yr kraujo išvarvėję į tave (į Nemuną), sriovėms įbėgę KlvD351. Tuo tarpu ant degančios klėties pylė vandenį sriovėmis V.Kudir. 2. Prisakyk sriovelėms, versmėms ir upelėms rš. 3. Pro langą įsiveržė spindulių sriovelė rš. 4. Sriovelė žmonių traukė keliu rš. Sako, jau čia fronto sriovė̃ eita Kl. 5. L polinkis, varomoji jėga.
sriovė reikšmė
sriovė rašyba: srovėssrovės stiprissrovėsrovė dujose vadinamasrovės transformatoriussrovės nuotekio relėsrovės matavimo replėssrovės šaltinis