sruba reikšmė

Kas yra sruba? srubà sf. ppr. sing. (4) 1. Lex85, R, MŽ, N, D.Pošk, Sut, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Plšk, Grd žr. sriuba 1: Be duonos valgo vien srùbą J. Beširdė šeimininkė liepė mane (gaidį) srubai papjauti Žem. Pieno sruba J.Jabl. Laiški srubà tų grikių Šv. Kalnavertis įpylė srubos BsMtII139. ^ Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos VP20. Kad liesa mėsa, liesa ir srubà J. Kiekviena žuvelė nuverda savo srubelę Krkl. Kokia mėsa, tokia sruba B. Sruba vis mėsą seka MŽ464. Pigi žuvis – šunie srubà Kv. 2. koks nors skystis: Yr [grietinėje] srubõs (išrūgų) – sviesto nepadarau Vn. Molį su actu dėjau an kojų, i ta srubà (pūliai) bėgo i bėgo Kin. Ne srubõs, nieko iš tų uogų Krš.