Kas yra sukilimas? 2 sukilìmas sm. (2) 1. → sukilti 1: Gyvybę, sukilimą iš miego jauti visur J.Jabl. 2. DŽ prk. masinis, ppr. ginkluotas, pasipriešinimas: Sukilimas, kad būtų sėkmingas, turi remtis ne sąmokslu, ne partija, bet priešakine klase (sov.) rš. [Belinskis] iškėlęs sukilimo vėliavą prieš Hegelį (sov.) rš. Tuomet tuose kalnuose vyko sukilimas rš. \ kilimas; atkilimas; iškilimas; pakilimas; sukilimas; užkilimas
sukilimas junginiai
- 1794 sukilimas, 1831 sukilimas, 1863 sukilimas, 1941 m. birželio sukilimas, Didysis prūsų sukilimas, Miunsterio sukilimas, Spartako sukilimas, Stepano Razino sukilimas, Taipingų sukilimas, Tauragės sukilimas, Varšuvos geto sukilimas, Varšuvos sukilimas, Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas