Kas yra sūnaitis? sūnáitis sm. (1) 1. J.Jabl, L, Rtr, Š, BŽ57, NdŽ, DŽ, KŽ, LTR(Gršl), Lz sūnaus ar dukters sūnus seneliams; vaikaitis, anūkas: Senutė mokėjo savo sūnaičio skolas Ašb. Sūnaitis patikėjo seniu I.Simon. Anas sūnáitis per gerklę ir kalinius (kailinius), ir arklius pervarė (pragėrė) LKKXIII133(Grv). Senolis ir sūnaitėlis susižvalgė, tačiau vienas antram nepasakė nė žodžio A.Vencl. 2. NdŽ žr. sūnėnas 1.
sūnaitis reikšmė
sūnaitis rašyba: mārtiņš sūnaitisoskars sūnaitis
Kitos žodžio sūnaitis reikšmės: Sūnaitis angliškai Sūnaitis sinonimas Sūnaitis latviškai šunaitis reikšmė