surausti reikšmė

Kas yra surausti? 2 suraũsti, -ia (sùrausia), sùrausė tr. 1. K suardyti, suversti, suknisti: Dykiai iš nakties varsnas bul'bų sùrausia Azr. Neleiskit kiaulių į pievas: visas sùrausė – vienos duobės tik stovi Trgn. Kurmiai sùrausė vagas, reiks iš naujo daryt Ėr. | Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara M. | Paviršius žemės gaublio suraustas, duobėtas T.Tilv. 2. sugumuliuoti: Mano antklodė sveikąja koja vėl surausta taip, kaip man patogu I.Simon. 3. rausiant sukasti, supilti: [Javus] suraũsdavai į krūvą Mšk. Kurmrausos sùraustos ant pievos J. Kurmiai sùrausė didžiausią kupetą žemių Kv. 4. apkasti: Myliamoji ugnelė, kas besuraus tavi? S.Dauk. Iš vakaro surausdavo ugnį, kad ji lig ryto rusėtų Mžk. 5. sužerti: Urte, uždėk vizą… – įsako Bruožis ir surausia į stalčių gautus pinigus I.Simon. 6. refl. tr. susiglemžti: Kaip plėšiku du apie 300 mk. gatavų pinigų ir kitų vertybės daiktų ir rūbų susirausiusiu buvo, jie visi trys atsitolino LC1887,16. Kurpaitikė greitai tus piningus sau susiraususi LC1880,7. 7. prk. sutaupytį, sukaupti: Tūkstančių tokiame ūkelyje taip pat negalima surausti I.Simon. | refl. tr.: Jis sakosi, susirausęs savo pinigus, važiuotų aukštyn I.Simon. Dabar, piningus susirausęs, dikčiai prabagotėjo TDrVII137(Klp). \ rausti; antrausti; aprausti; atrausti; dasirausti; įrausti; išrausti; paišrausti; nurausti; parausti; perrausti; prarausti; prirausti; surausti; užrausti