Kas yra susėdimas? susėdìmas sm. (2) DŽ1 1. → susėsti 1: Susėdimo už stalo tvarka buvo tradicinė, kiekvienas šeimos narys turėjo savo pastovią vietą rš. 2. J nuosėdų nusistovėjimas, nugulimas. 3. Sut susirinkimas, susiėjimas: Ant šventų susėdimų jūsų brš. | refl. Sut, N. \ sėdimas; antsėdimas; apsėdimas; atsisėdimas; įsėdimas; išsėdimas; nusėdimas; pasėdimas; persėdimas; prisėdimas; susėdimas; užsėdimas