susiausti reikšmė

Kas yra susiausti? 1 susiaũsti, susiaũčia (sùsiaučia), sùsiautė Rtr, NdŽ 1. tr., intr. N, Š susupti, suvynioti, suvystyti: Susiaũsk vaiką į drobulę J. Motina savo vaiką tik į skarą sùsiautė ir paliko Up. Išlingavo mane sena motušelė, šiltu atprausė, plonu susiautė LTR(Mžk). Šiltu šaltu atprausta, plonu baltu susiaustà (d.) Klk. | refl. DŽ: Šalta, vatinį paimk ir susisiaũsk Šv. Nusimaudė i susìsiautė su paklode Jrb. Susìsiautė boba marškon, kad vyrai nepamatytų Ds. Susisiaũsk (apsiklostyk) šilčiau, tau reik šilčiau Krš. Susisiautęs į drabužius, keleivis kietai užmigo I.Simon. | prk.: Iš pumpurių pasirodo lapai, kurie, kaip žmonys į kailinius, susisiaũtę į pumpurius, par visą žiemą kentėjo BM318(Vn). ║ suvilkti (drabužius): Sùsiaučiau dvejus kailinius Up. | refl. tr.: Šarkus, kailinius susisiaũsti reik, kad šalta J. 2. tr. BŽ481 vieną ant kito uždėti, sublokšti, sumesti (drabužio skvernus, kieno nors kraštus): Kalatą turėjau sùsiautamą Vkš. Motriškas kelnes siuvo be dugno; kelnių dugną liuob nesusiūti: kumet kelnes apsivelka, dugną susiauta Vkš. | refl. tr.: Tik pajutęs tarpumenty šiurpą, Dzidas tvirčiau susisiautė rudinę rš. ║ suglausti: Vos sùsiautei klipį i pradėm trauk lauk Prk. Kirvio pentei įkišti skylė y[ra] susiautamà, pentvytė vadinas Šts. Spygliai kresnose galūnėse susiausti tankiomis kuokštelėmis rš. 3. tr. DŽ apsupti, apgulti: Sùsiautė vokiečius ir sumušė Lnkv. ║ užklupti, sugauti: Jei susiaũčia bernioką par mergas, jaunikiai palupa Š. 4. tr. apsuktinai surišti: Susiautam sruogą su parsiautais Nt. 5. tr. suvynioti į ritinį: Kningelė buvo susiaustà Štk. 6. tr., intr. susukti galvas (apie kopūstus): Sùsiaustos yra kopūstų galvos J. Kopūstai šį metą musti būs lapai vieni, nebent susiaũs [galvas] Ms. Tie tolimesniejai lapai [kopūstų] nesùsiaučia į galvutes Erž. Kai spragilo balsą išgirsim, kopūstai jau būs dideles galvas susiaũtę Vkš. 7. tr. CI769 pagimdyti: Sùsiautė vaiką, o pati pabėgo Šts. 8. tr. Trgn, Rgv, On išvalyti grūdus sukant, kratant sietu, rėčiu: Visus grūdus susiaũsk J. Ar sùsiautei grūdus? Važiuosam į melnyčią Užv. Susiaũsk grūdus sėjimui Ds. 9. tr. sublokšti, suvaryti, suversti: Debesis buvo į vakarus nuėjus, o dabar vėjas vėl ant čia sùsiautė Pc. Vėjas sniegą siaučia ir susiaũčia pusnis Ukm. Vėjai lapus lengviai pakilnos ir susiaus į lenkes rš. | refl.: Akuotai, svėrės ant viršaus rėčio susisiaut, t.y. sukinl J. 10. tr. ką pasklidą kokiu daiktu suimti, sugauti, surinkti: Pirma su pjautuvu susiautì, tada pjauni Kp. Sùsiaučiau su krytėms lašišą Šts. Belekiant taip bitys nuilsusios buvo, kad su kepure galėjos susiaũsti jąsias J. 11. intr. užduoti, sukirsti: Tokiam vyruo susiautei porą kartų, ir neblįs Šts. Susiaũsti į nugarą Kv. Tėvas susisukęs ir jai susiautė virve per nugarą Žem. 12. intr. NdŽ pradėti siausti, dūkti. ║ refl. susimesti žaisti, išdykauti: Kap tik susìsiaučia su vaikais, tai visus išdusina Mrc. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti
2 susiaũsti, susiaũdžia, sùsiaudė intr. 1. Š, NdŽ imti siausti. 2. NdŽ susilieti į ištisinį gausmą: Ė tie balsai visokie teip krūvon susiaũdžia, kad jų skyrium nežymu, ė tik širdį griaudžia A.Baran. \ siausti; atsiausti; pasiausti; susiausti; užsiausti