Kas yra susigynimas? susigynìmas sm. (2) → 2 suginti 4 (refl.): Nuo to susigynìmo (ginčo) nesikalba Skr. Bus dar kivirčių ir susigynimų Vaižg. \ gynimas; apgynimas; išsigynimas; priešgynimas; susigynimas; užgynimas
susigynimas reikšmė
susigynimas rašyba: apsigynimas