sutemti reikšmė

Kas yra sutemti? sutémti, -sta (sùtema, sùtemia), sutẽmo (sùtemė LD355(Mrc, Nč), Mrk, Sem, Ss, sùtėmė LB344(Grl), Vlkv, Pv) 1. intr. ppr. impers. SD455, H175, R, MŽ, Sut, N, LL308, NdŽ pasidaryti tamsu: Pakolei parejau, sutẽmo J. Visai sùtemė Prn. Jau ir sùtemė, turim žibyt žiburį LKT207(Všt). Jie parvažiavo sutemus J.Jabl. Aklai sutẽmo I. Seniau, būdavo, apyaušry išeidavom an darbą ir grįžtam jau sutẽmus PnmR. Lig sutẽmus nuroviau burokus Skrb. Dieną renkam [grybus], kai sùtema, grybus džiovinam Vrn. Verpiam verpiam, sutémsta gražiai Pv. Sėdėj[o] sėdėj[o] ik sutémstant Srj. Bijojau, kad in kelio nesutem̃t Skdt. Sutẽmo, kadgi rasč kelią namo! Skdt. Nakčia, kap sùtema, skraido skūrotas LzŽ. Satẽmo iš karto LKKXVIII164(Zt). Jau sutẽmo, neregėt nieko Šlčn. Vakare [valgyt] duoda, sutẽmę vėl, net po dvyliktai LKKIX211(Dv). Kolei nueisi, ir sutem̃s Mlk. Karves gena ryto, eini laukan ir pareini sutẽmus Lt. Sùtemė, ugnės nepaleidau (neįjungiau elektros) Rud. Jau sùtemė, ubagai kertėse stovi Lg. Kai tik sutemsta, tai ir pradeda prisduot LTR(Slk). Jau sùtemė, valgyk ir eik gult Žml. Teip gerokai jau sutẽmo vedum Als. Vienąkart vakare, jau sutẽmusi, gaspadorius ir bernas vežė rąstus iš miško Dov. Saulelė tekės – kelsi, sutéms – gulsi Šts. Tai davatkai dideliai sutemę, ana įlindusi į koplyčią Šts. Jau visai sutemo, kai priėjo prie savo namų J.Bil. O tu svečią palydėtum. Sutemo vaikui J.Balt. Tai jie laukia, jau sutemė, o jos nėr DS347(Vlk). Lig sutémstant neleidė namo BM170(Pšl). Sutẽmo viso noro (visiškai) Kbr. Sùtemė viso meto (visai) Dkš. Nepaspėjo gerai sutémt, kad prilėkė velnių pilna gryčia (ps.) Pl. Kada jau gerai sutėmė, jis atsigulė po lova BsPIV1(Brt). Važiuokite, svečiai, namo, pakol nesutemo JD559. Sutẽmo juoda naktis Trk. Vakaras jau sutẽmo Mlk. Nesa eš kožnam būdavau baidyklu iki sutemstant BBJob7,4. O kad jau sutemo, atejo Jop mokytiniai Jo Ch1Mt14,15. Veikiai sutems ir naktis tamsi ateis SPI331. Išaušo aušrelė žalioj lankelėj, sutẽmo tamselė naujos' staklelės' JV760. Sutẽmo temo tamsi naktelė, neberandu kelelio (d.) Kp. Naktelė sutemsta, aušrelė prašvinta, ė man vargdienėlei ašarėlės krenta LTR(Dkk). Sutemė tamsa, nudargė darga LTR(Vv). Vienas pragėrė bėrą žirgelį tamsužei nesutemus RD176. Sutem̃s žalio[ji] girelė, jau eisim mes namo LB71. | prk.: Be savo vietos, mun viskas sùtemė Krš. ^ Kap išaušo, tai tep ir sutẽmo (kaip gimei, taip ir mirsi) Grv. 2. tr. ppr. impers. Lb, Žln, LKT226(Paž), Lp, Snt, Rt užeiti tamsai kur būnant: Sutem̃s mum čia belaukiant Aln. Sùtemė manę miške, nei bėgt, nei rėkt Vlk. Mus sutẽmo Švenčionyse Dglš. Reiks eiti, jug muni sutéms Užv. Kol kiaules pašersiu, mane sutem̃s Pc. Sùtemė mane grynai besitriūsiant Snt. Ir jas jau gražiai sutemė an lauko, o čia subatos vakaras DS343. Eiva, sutems mudu! Žem. Atėjo in girią – jau juos sutemė BsPIV245(Brt). Sutemo temo naktelė per girelę jojančius LTR(Dl). \ temti; aptemti; atitemti; įtemti; nutemti; patemti; pritemti; sutemti; užtemti