Kas yra suvis? sùvis adv. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, suvìs NdŽ, KŽ, DūnŽ; Rtr žr. su visu: Sukiuręs – sùvis silpnas, ligotas JII139. Stogas suvìs prakiuręs Šk. Tep nusigyvenę, kad sùvis nieko neturi Dkš. Mažai sùvis lijo Lb. Sùvis negaliu valgyt riebulų Šlčn. Kumeliokas suvìs kumelę nužindo Grž. Da tebibuvau jauna suvìs Sd. Kai aš išejau, tu da suvìs mažas buvai Ll. Ans suvìs apako Klp. Da nesùvis pienas praaušo Dglš. Dobilų šiemet sùvis nėr Rš. Dujai ežerai sùvis artie Dkšt. Ana suvìs pie mañ pamiršo LKKIX218(Dv). Jauni žmonės ir be dantų – suvìs jau niekai Grv. Anas sùvis prastai moka Kli. Tavo šneka man suvis nepatinka Ašb. Suvis ten tyka – tik aidas skambėjo A1885,8. Buvo atminties suvis menkos Vaižg. Mūs giminė Pašekščiuos prie bažnyčiai suvis gyvena KlbIV87(Mlk). ^ Arklys ant keturių kojų ir tai suklumpa, o žmogui an vieno liežiuvio suvis ne dyvas LTR(Slk). ║ Ar jau sùvis išvažiavo, ar da grįš kada? Ut. Pargrįšiu suvis namon rš. Ar sùvis ataduodi, ar tik paturėt? Trgn.
suvis junginiai
- aklas šūvis, nevykęs šūvis