šventorius reikšmė

Kas yra šventorius? 1 šventõrius (brus. цьвiнтap, l. dial. świntarz) sm. (2) FrnW 1. SD115, SD31, R, MŽ, N, K, Sut, I, L, Rtr, OZ57, DŽ, NdŽ, KŽ užtverta vieta apie bažnyčią (su kapais ar be kapų): Apie bažnyčią yra šventõrius J. Šventõrius keliop buvo Lz. Jį šventino an šventõrio ir uždarė kaulinyčion [melstis] Eiš. Žmonės ėjo apie šventõrių Ar. O ana palaidota pašalė[je] šventõriaus Lnk. Daba išeina toks senas senelis iš bažnyčios i atsisėdo ten pri šventõriaus Mšk. Pakavokit šventõriuj pas didįjį altorių JD841. Kaip ji ėjo par šventorių, ried ašaros, krint po kojų MitIV507(Šl). ^ Gieda kaip ubagai ant šventoriaus KrvP(Zr). Eina kap kiaulė į šventorių KrvP(Drsk). Abu vilnas vogė – vienas iš šventoriaus, kitas nuo altoriaus: pasirink, kurį nori KrvP(Švnč). 2. M, Rtr kapinės: Duokitiem tikrą šventorių (viršuje kapus paveldimai, paraštėje paveldamas pakasimas) jūsipi BB1Moz23,4. Prisakom, idant po tam tikrą šventorių laikytų, tą patį apdarytų ir aptvertų, in kurį numirusius kūnus … gal laidoti VoL99.
2 ךventõrius, -ė (hibr.) smob. (2) 1. K, BzF186, L, L182, Rtr, NdŽ, KŽ, Tlž, Rg šventuolis, šventeiva, davatka: Veidmainys šventõrius KI554. Mūsų žemės šventoriai … džiaugiasi, … kad šitas zokanas … paniekytas bus TP1881,32. 2. KI95 asketas. 3. LTR(Upn) vargšas, varguolis (?): Oi mes du broliai, du broliukėliai, mes visi šventorė̃liai, karaliaus žalnierėliai (d.) Ppr.