Kas yra teisinti? téisinti (-yti K; N), -ina, -ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Téisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti téisina DŽ. Tą vaikelį visumet téisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai netéisina – geros… Trš. Netéisink tu jo! Rm. [Mindaugas] žūsta teisindamas ir teisdamas save J.Marcin. Šitai išsirodo tavo griekai, kurius pirm darydavai… nekaltus pražudydamas bei kaltuosius teisindamas BBDan13,53. Iš jo (nusidėjusio)… prapuolimo ne džiaugtisi, bet jį teisinti BPII246. ^ Vienas teisina savo, kitas savo LTR(Skd). ║ refl. H170, R, R288, MŽ, MŽ385, Sut, I, N, K, J, L, Š, Rtr, LL265,269, KŽ, FrnW aiškintis dėl savo elgesio, įrodinėti savo teisumą: Téisinosi esąs nekaltas NdŽ. Aš téisinuos, sakau, ka mun piningų reik Všv. Téisinkis nesitéisinusi – pati norėjai to vargo Vkš. Munie maluosis, téisinsis, o aš viską aiškiai matau Pln. Netéisinaus, tylėjau kaip žemė Krš. Tas teisinos kaip drūtas nieko nežinąs Jrk94. Jis… vis dar moka savo paties akyse teisintis Kel1865,117. Padagienė norėjo teisintis, kad ji to tikrai nepastebėjusi I.Simon. Matau, kaip Jonas raukosi ir rausta, kaip nevykusiai teisinasi esąs blogas oratorius rš. Téisinosi nuovargiu DŽ1. Ūkiai, kurie nesinaudoja aviacijos paslaugomis, teisinasi jos brangumu sp. ^ Téisinkis nesitéisinęs – teisus nebūsi Mrj. Kas kaltas, tas teisinasi LTR(Mrp). 2. bažn. pripažinti teisiu, be kaltės, nenusidėjusiu: Iš žodžių nes tavo būsi teisintas BtMt12,37. Mus nuog griekų teisink Mž274. 3. argumentuoti, pagrįsti kuo kieno tinkamumą, pateisinti: Tą statybą jis teisino dviejų išmintingų vabzdžių, bitės ir voro, pavyzdžiu J.Balč. 4. refl. teistis, bylinėtis: Ir anksčiau ir teismai buvo, ir téisinosi [vyrai su žmonomis] – šventi nebuvo Mrk. Jiej téisinosi su kaimynais už žemę Dg. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti
teisinti junginiai
- (pa)aiškinti, (pa)teisinti, (pa)teisinti