Kas yra tuočės? 1 ×tuõčės (hibr.) adv. Sch203, K, NdŽ, KŽ, Kr; R98, 326, 415, 418, MŽ128, 436, 559, 566, N, Sut 1. žr. 1 tuomet 1: Neturėjau pinigų tuõčės Krd. Tuõčės ir anas ineina Klt. Tuõčės ejo keliu žmogus ir regi, ką guli pinigaĩ Aps. O tuõčės gal buvo arčiau anie Pp. Tuõčės viskas buvo gerai Trš. Bet tuočės kad ims snigt, kad ims pustyt! LTR(Dkk). Ryto[j] tuočės, ryto[j] tuočės, mano bernužyti KlvD302. 2. žr. 1 tuomet 3: Kas tau bedirbs taip kaip tuõčės – nu saulės lig saulės Lž. Tuõčės da buvom nematę kombaino Pn. Ir uždėjo tuočės ponus A.Strazd.
2 ×tuočė̃s (hibr.) adv. dabar: Tuočė̃s vienas būmu (būnu) GrvT78. Tuočė̃s para eit GrT97.