tvaigas reikšmė

Kas yra tvaigas? tváigas sm. sing. (1) J.Jabl, NdŽ; S.Dauk, KlvrŽ žr. tvaikas: 1. Svaigsta man galva nuo tvaigo, nuo arielkos, iš rūpesčio, nuo trenkimo, o kvaista nuo dūmų pypkės J. Nuo alaus tvaigo, nuo žmonių prakaito, tabokos dūmų ir smarvės net kvėpuoti trošku Žem. Maitos ir kaulai, visur klaksodamys, darė baisį tvaigą M.Valanč. Neikiat, vaikai, pri alaus su duona: alus paims duonos tvaigą Šts. Valgio dalelės, pasilikusios dantyse, pradeda pūti ir padaro burnoje tvaigą rš. 2. Sd, Lc Įpuolė pirtė[je] tvaigas į galvą, nebgaliu beiti perties Trk. Pilna troba tváigo priejo Skd. ◊ nė̃ tváigo visiškai nieko (nėra): Piningų nė̃ tváigo Šts.