užsupti reikšmė

Kas yra užsupti? užsùpti, ùžsupa, -o (ùžsupė Š) tr.; M 1. Š, NdŽ, PnmŽ užsiausti, užgaubti: Užsùpk skarą ant galvos! Upt. Skariukę užsupaũ i pastačiau [baidyklę] Jsv. Juozuk, užsùpk vaiką – sušals Dt. | refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Šd, Eiš, Ds, Vp: Vilnonėmis skaromis buvo užsisupama rudenį ir žiemą, lininėmis bei šilkinėmis – vasarą rš. Lukterėkit truputį: aš tik skarelę an galvos užsisupsiu ir eisim Kpč. Janulis užsìsupė kailinaičiais Vlk. Užsisupti maišu J.Jabl(r.). 2. NdŽ, Vlkv, Prn einant iš visų pusių apgulti, apsupti: Rusai užsùpo, i negalėjo vokiečiai išbėgt Pgg. Juos balosna kap suleidė ir žùsupė Rod. 3. LL263, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ds, Slm supant užmigdyti, užliūliuoti: Supu kadai kas ir vis užsùpt negaliu Alk. Tai vaikas: tik ažùsupei, ir vėl, dabok, rėkia Trgn. Tas vis užsibovija, Marelė vis verkia; gavo pats užsupti Žem. Lylia lylia, kada aš tave užsupsiu, lylia lylia, kada išlyliuosiu LLDI57(Dsn). 4. supant išauginti: Aš ant karties (prie lingės pririštame lopšyje) visus vaikus ùžsupiau Rz. | refl. tr.: Kai jis (velnias) užsisups sau vaiką, tai ir dūšia jam kliūs LTR(Prk). 5. NdŽ aukštai išsupti (sūpuokles). | refl. NdŽ. 6. ilgu supimu pakenkti: Dyzely mane tuo ùžsupa (ima pykinti) – negaliu važiuot Rg. Jie jį negyvai užsups rš. | refl. NdŽ. 7. įsiūbuoti bangas: Vandenynas buvo ùžsuptas NdŽ. | refl. NdŽ. \ supti; apsupti; atsupti; dasupti; įsupti; išsupti; nusupti; pasupti; persupti; prasupti; prisupti; razsisupti; susupti; užsupti