Kas yra užuojauta? užúojauta sf. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, ažúojauta (r.) (1) 1. užjautimas, gailestis: Tavo užúojauta mums labai brangu J.Jabl. Ažúojautos jokios nėr namie Aln. Iš jų nelauk nė gailesčio, nė užúojautos Krs. O užúojauta! Par dieną nevalgius, rankos sušalę, ir eik dirbt Bsg. Kiekvienas žmogus yra mūsų artimas ir vertas yra užuojautos Blv. Jie apreiškia džiaugsmą ir nuliūdimą, nekantą ir užuojautą, parodo protą ir gudrumą Vd. Mano nelaimė nesuranda tavo širdy užuojautos V.Krėv. Vienas kitas užuojautos žodelis daug reiškia, ypač dabar V.Myk-Put. O Grėtė, pasirodo, visiškai nenori jokios užuojautos, pasirodo, ji nemėgsta ir nenori širdingų žmonių I.Simon. Šeimininkės akys buvo geros, sklidinos motiniškos užuojautos J.Avyž. 2. pritarimas, prijautimas: Jis rūpinasi įgyti žmonių užuojautos mūsų draugijai J.Jabl. Tik kad daugiau užuojautos parodytų lietuviai inteligentai tiems mūsų pakraščiams A.Sm. An gėrimų neturiu užúojautos (nepateisinu gėrimo) Pžrl.
užuojauta junginiai
- su užuojauta, su užuojauta/gailesčiu