Kas yra varvalius? varvãlius, -ė smob. (2) menk. 1. Š, NdŽ, KŽ, Žvr, Vl kas apsisnarglėjęs: Varvãlius, kurio nosis varva nuolatai J. 2. KŽ, Žvr nesubrendęs žmogus, pienburnis, snarglius: Aš nevadinau jįjį vardeliu, skarmaliau, varvãliau, tabokiau mano JV880. Sniega, lija, nuo stogų varva, mūsų varvãlius su kita kalba (d.) Lp. 3. Grš, Vl, Vdžg, Skr kas nuolat verkšlena. 4. Slv kas be perstojo šneka.