Kas yra velykė? velỹkė sf. (2) NdŽ, velýkė (1) DŽ1 tariamoji būtybė, per Velykas atnešanti vaikams margučių, šiaip dovanų: Prieš Velykas būdavom labai geri, ka ta velỹkė atneštų mum kiaušinių Sk. Velykė daro (dažo) kiaušinius pakrūmėj, atsikeli – uždėta ant lango, velykė kiaušinius uždėjo Šmn. Čia kitoniškas [kiaušinis], čia velỹkė uždėjo Kpr. Padėdavo [kiaušinių] ir velỹkė, o kai mes paaugom, mažesnius moniojom Kp. Kitonišką [margutį] nudarai, sakai [vaikams], kad velykė [atnešė] Alz. Mamytė sumaino su kaimyne tuos kiaušinius ir sako, kad velỹkė buvo ir padėjo Ppl. Kas neklausis, tam velỹkė kiaušinių neatneš Krs. Prieš Velykas liepdavo labai klausyt, kad ne – neatneš velykytė kiaušinių LTR(Brž). ^ Gryteles kad numaliavojo, tai kaip velỹkės kiaušinis Slm. Visus apdovanojo, kaip velykė TS1901,4–5b.
velykė reikšmė
velykė rašyba: velykėlėsvelykėlės darželyjevelykų laiškasvelykų margučiaivaikų velykėlėsmažosios velykėlėsvaikučių velykėlėseilėraštis velykė