Kas yra vielinis? vielìnis, -ė adj. (2) Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; I, LL26, Rtr → viela 1: Gyvuliai po laukus vis atskirai ganosi, nes visur ežiomis vielinės tvoros išvedžiotos LKXII67(Žem). [Karštuvai – tai] įrankis vilnoms karšti – du vieliniai šepečiai LTEV345. Vielìnis varžas FzŽ382. Vielìnis pjūklas PolŽ1176. A nepina žmonės? – Pina juk tuos vieliniùs gurbus Jrb. Vielinis narvelis rš. Jos (seselės) baltai skalbė, jos aukštai džiaustė ant vielìnių kartelių JD155.
vielinis junginiai
- vielinis tinklas