vientara reikšmė

Kas yra vientara? 1 víentara num. ord. n. viena, pirma: Vientara gerai buvo, ė kita – drena GrvT71. Víentara nemoku, ė po kita tingiu, tai i nesakysiu Tvr. Aš stebiuos dėl dviejų dalykų: vientara, kaip iš tos špygos (netikusio revolverio) pataikyta, antra, kaip ji (kulka) pramušė kietą kaulą Vaižg.
2 víentara adv. Š, DŽ, NdŽ, Ad, Arm 1. be skirtumo, vis tiek, tas pat: Kap tu nori, man tai víentara GrvT95. Jam (vyrui) víentara, vaikeliam nėr momos Grv. Tai víentara – kiaušienis ar pautas Dv. Ar skvoruškos, ar lašiniai, itai mum víentara Lz. Man víentara, kap tu darai Švnč. Mum tai víentara, kokį paėmė [vyrą], tokis gerai Str. ^ Vienas sako: „Duok, Dieve, dieną“, kitas sako: „Tu, Dieve, neduok dienos“, o trečias sako: „Tai man víentara – ar diena, ar naktis išpūtęs akis“ (lova, durys ir langas) LTIII463(Lz). ║ taip pat: Pečius víentara kap ir dabar tokis buvo Dv. 2. nuolat, išvien: Valgymas víentara ir víentara, itai vaikas ir vemia Dv. 3. nepaisant nieko, kas bebūtų: Maniškiai víentara neklauso Grv. Víentara sėd[i], nebij[o] LzŽ. Seną nereikia vežt doktorop – víentara mirs Lz.