vilkinti reikšmė

Kas yra vilkinti? 1 vìlkinti (-yti Pns), -ina, -ino Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; LL7 1. tr., intr. delsti, atidėlioti, tęsti: Vìlkinti bylą BŽ442. Ana veseliją mano vìlkino, t. y. darė, kad greitai nebūtum J. Ji kaip galėdama vilkina toliau tą svodbą BsMtI180(Brt). Tu čia tik vìlkini darbą, daugiau nieko Vlkv. Per ilgai vìlkina – nei laukt, nei pradėt Dkš. Ką tu čia vìlkini su tuo važiavimu, važiuok, ir tiek Snt. Tu man skolą vìlkini ir vìlkini Lzd. Vìlkino vìlkino atsiteist, o dabar sakosi jau nieko neturįs Pns. Nevilkink su mokestom, paskui da pabaudą uždes Dbk. Bet vyriausias vadas tyčia vilkino su [karo] pabaiga J.Balč. Jis (sūnus) kinko ir kinko neskubindams, tiktai laiką vilkindams Sln. | refl.: Jeigu tik Jurgis nori, tai tamista be reikalo vilkiniesi V.Kudir. 2. tr. gaišinti: Vìlkina vìlkina mergelką, nemato žanyties End. \ vilkinti; nuvilkinti; pavilkinti; pravilkinti; suvilkinti; užvilkinti
2 vil̃kinti, -ina, -ino 1. NdŽ žr. vilkdinti. 2. žr. 1 vilkti 5. ║ Jis lengvai sau nupukšėjo į jūrą, į nakties tamsą; mūsiškiai – sunkiai vilkino atgal savo „menkes“ Vaižg. \ vilkinti; apvilkinti; atvilkinti; įvilkinti; išsivilkinti; nuvilkinti; pavilkinti; parvilkinti

vilkinti sinonimai