Kas yra žemėpatis? žemė́patis sm. (1) NdŽ, DŽ1, žẽmėpatis (1) SchL100; B598 mit. senovės lietuvių dievybė, globojusi sodybas, trobesius, gyvulius ir apskritai ūkį: Kiekvienas ūkininkas turi savo žemėpatį, kuris valdo ir saugo sodybą bei visą gyvenamą vietą LEXXXV240. Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Pameskigi, miela Lietuva, melstisi kaukus, aitvarą, žemėpačius alba kitas deives ir numirusius šventuosius BPII101. Nieko neboja apie žodį pono Dievo, kuris tą draudžia, tikėdami ing žemėpačius, eitvarius, kaukus, apidėmes WP85. Žemėpačiais, laukosargiais, žalčiais aptekę jūsų sielos J.Marcin. Aplinkui blykčioja žaltvykslėmis žemėpačiai murmėdami: tik vienas kraujas atsiteisia K.Brad.
žemėpatis junginiai
- Raugų Žemėpatis