Kas yra žinda? žindà sf. (4) Š, NdŽ, Nmn, žìnda (1) KŽ, DrskŽ 1. senoviškas čiulptukas (ppr. į medžiagą įvyniota duona su kokiu pasaldinimu): Mažam, tai duonos prikrimto, cukraus, kokian skarulin indėjo, tai žindà vadino Srj. Duonos sukremti su cukru, žiñdą padarai [vaikui] – ir žinda Mrc. Ar padarei vaiku žiñdą? Rod. Piktauja vaikas, kad žindõs nieko nėra LKKIII194(Rod). Paduok vaikui žiñdą Š(Vrn). Itas rupus cukrus žìndon nelenda Rod. Taigi mano anyta šitą žiñdą, ką vadina, darė, taigi krūties neėmė – žindõs [duok], ir gatava Kb. Dabok, žindáitė išvirto iš nastrų Pls. 2. [i]atplaišos pjaunant neaštriu įrankiu:
žinda reikšmė
žinda rašyba: žindaičiaižindančios mamos mitybažindaičių kaimasžindaičių lentpjūvėžindaičių pašto kodasžindaičių bendruomenėžindaičių bibliotekažindaičiai jurbarkas