žioplumas reikšmė

Kas yra žioplumas? žioplùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, Krč, Skp, Sd → žioplas: Žioplùmas pasiutęs – pamesti tokį popierį Krš. Trys vagonai sudegė vėl par žioplùmą ten Trk. Nu, tokio žioplùmo žmogaus da nemačiau! Mžš. O mano vis prie žioplùmo buvo vyras – tuoj vekselį pasirašydavo Brb. Va tau kad nori, – už žioplumą muša! B.Sruog. Yra geras darbas ir blogas, atidumas ir žioplumas J.Gruš. Verkia ponia, tarnaitė verkia už savo žioplumą L.Dovyd. ^ Nuo žioplùmo vaistų nėr Aln, Ml. Nu žioplùmo vaistų nėr, reik pačiam tvarkyties Krš.