Kas yra žiovulys? žiovulỹs sm. (3a) K, J.Jabl, Š, NdŽ, DŽ1, (3b) DŽ, NdŽ; KŽ, S.Dauk, G123, LsB487, Rtr, M, LTEXII534 žiovavimas: Žiovulỹs laužo žandus, kad miego noriu J. Žiovulys ima – bus lietaus Dv. Žiovulỹs suėmė – gal prieš lietų Mžš. Žiovulỹs pardien mūčėjo – nėr kur dėtis Klt. Vienu pradėjimu žiovuliaĩ tampo, žegčio[ja] Krš. Žiovulỹs pjauna Ob. Žiovulỹs – užkrečiama liga Snt. O dabar va jau gyvas žiovulys ima labiausia Švnč. Žiovulys vakare mane pradeda kankyt Rdm. Net žiovulỹs suėmė an tave bežiūrint Ps. Žiovulys limpąs, kad kitą pamatom žiovaujant LMD(Sln). Žiovulỹs ažej[o] Btrm. O žiovulys ima dėl to, kad giesmė taip ilgai nutęsiama I.Simon. Žiovulį galima užgniaužti, sučiaupus burną ir orą iškvėpus rš. [Karininkija] geroje troboje krioši ir baigia žandus išsinarinti nuo žiovulio M.Katil. Žiovulys varė iš akių ašaras rš. ^ Žiovuliaĩ laužo, ka nėkas nepagniaužo (juok.) Kl. Žiovuliùkas perša (sakoma žiovaujančiam) Klt. Žiovuliukas eina pas merkeliuką (sakoma žiovaujančiam) LTsV834(Rm). Kartą čia šuns ima žiovuliaĩ (garsiai žiovauja) Snt. Ko vienas nesuvalgai? – Žiovulio Brž.
žiovulys junginiai
- Hipopotamo Žiovulys