Kas yra žiubčius? žiùbčius sm. (2) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Kri 1. avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas: Pripilk žiùbčių avižų DūnŽ. Žiùbčių avižų prisipyliau, važiuosu į malūną Rdn. Žiùbčius prakiuro, byra avižos Nj. Rengiasi į kelionę, pripylė pilną žiùbčių Mšk. Reikia eit arkliui žiùbčių užmaut Škn. Užmauk arkliam žiubčiùs su avižom, kad nesidraskytų Jnš. Užmauk arkliui žiùbčių, tegu paėda Sk. Net valdiškam arkliui, pririštam daržinėje prie valdiško vežimaičio, avižų žiubčius užmautas J.Avyž. | Turu jau naujųjų centų prisirinkusi žiubčiùką tokį Krš. Strugai (trumpą laiką) emami piningai: daba į žiùbčių nekišk, o leisk (juok.) Krš. 2. semtuvė; ja pasemiamas kiekis: Užteks kalėdotojam ir vieno žiùbčiaus Ut.
žiubčius reikšmė
žiubčius rašyba: marius žičiusvaidotas žičius