Kas yra žlebt? 1 žlèbt interj. RŽ, NdŽ 1. staigiam iškritimui ar nukritimui žymėti: Blynas tik žlèbt žemėn Ds. Onai virtuvėje dubenėlis iš rankų žlebt, sudužo Vaižg. Andai neiškenčiau ir papliauškėjau delnais, tai žlebt žlebt abidvi (lūšys) žemėn Vaižg. Sūris žlebt iš varnos snapo TS1898,2. 2. neatsargiam prasitarimui žymėti: Ji žlèbt ką išgirdus – nejunta Skr. Žodį žlèbt, i gatava Jrb. Vienas žlèbt, kitas žlèbt, i pradėjo verkt Rs. Žlèbt i prasitarė Rs. Jei tik ko norintais žlèbt (pasakau), anos i bėga užrašyti End. Nepamatė, kaip žlebt žodį ne vietoj Grž. 3. kartojant nusakomas sunkus, lėtas valgymas: Koks ten sutižęs žmogus – ka ėda – žlèbt žlèbt KlvrŽ. ◊ nė̃ žlèbt visai nieko: Ale tas po visai nė̃ žlèbt nesakė Jrk57.
2 žlébt interj. kartojant nusakomas sunkus, lėtas valgymas: Žlébt žlébt kai be dantų [valgo čepsėdamas] NmŽ.