žlibis reikšmė

Kas yra žlibis? 1 žlìbis sm. (2) RŽ 1. NdŽ žr. žlibumas. 2. E aklys.
2 žlìbis, -ė smob. (2), K, LsB303, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, OGLII230, Sd, Kv, Šl, Akm; D.Pošk, S.Dauk, N, L, žlibỹs, -ė̃ (4) menk. kas prastai mato, pusaklis: Akys žlìbio raudonuoja, kurs biškį temato akimis, tas žlìbis J. Ar ta žlibė begalės išausti tau aštuonnytę? Sd. Ką ten ta žlìbė – visus puodus sujojo! KlbIV144(Trk). Ko ten žiūri, žlìbe viena? Krš. Eik eik, žlìbe, nematai! Brs. Žlìbe, kam tu senatvė[je] reikalinga Tl. Tokia žlibė, o kokias grožybes pamatys S.Čiurl. Toks žlìbis, o, veizėk, mergą kur gražesnė įsispitrio[ja] Kv. Atėjo iš senatvės žlibis, tas užsidėjo ant nosies akuliorius, žiūrėjo, iš ko tie čion žmonės viens iš kito juokiasi Tat. Daba tokią žlibẽlę [moteriškę] turu Lkv. | prk.: Yra tai seniejie praėjusio šimtmečio „materializmo“ mokslai, kurie jau taip pasenę, kad ir proto žlibiai pastebi, kad tai paskutinysis jų šmėkšavimas Vd.