šautuvė reikšmė

Kas yra šautuvė? šáutuvė sf. (1) LKAI135(Brš), Btrm, šautuvė̃ (3a) LKAI135(Šumskas), Pb, Grv žr. šautuvas: 1. Su šáutuve an pečių eidavau [medžioti] Pb. Šáutuvę pasėmę ir eina medžian Grv. Šáutuvių pakorė an kriūkelio Trak. Šviesusis kardelis bus tėvelis, marga šautuvėlė – motinėlė LTR(Vb). 2. NdŽ, LKAI135(Brš) Ui, kad’ tu išausi man marškinelius be nyčių, skieto, be šautuvelės? KlpD1. 3. LKAI41(Plšk) Šáutuvė – duris užšauti Rsn. 4. PnmA leistuvas; plg. šautinė 2. ◊ kaĩp iš šautuvė̃s LKKIX196 sklandžiai (kalbėti): Anas dudena gerai, šauna kàp iš šautuvė̃s Dv.