šerpetotas reikšmė

Kas yra šerpetotas? šérpetotas, -a adj. (1) 1. turintis prie nagų šerpetų: Jis žiūri į šerpetotus pirštus rš. 2. DŽ1, NdŽ suskirdęs (apie odą): Jo veidas ir rankos šérpetotos Mrs. Kremas minkština suskilusią, šerpetotą rankų odą rš. | Šérpetotais ragais karvės riebus pienas Šts. 3. išplūšijęs, pasišiaušęs, šiurkštus: Nemalonu žiūrėt in audeklą, iš pampučiuotų arba šerpetotų gijų išaustą A.Baran. šérpetotai adv. nelygiai, sunkiai: Eina šerpetotai, bet išsilygins Dr. 4. su pasišiaušusiais žvyneliais (apie augalus): Šerpetota skraistė – kai skraistės žvynelių viršūnės yra nuo žiedų atstojusios, tartum pasišiaušusios BTŽ. 5. KŽ, Grš, Mrs su šerpetomis, atplaišėlėmis (apie medieną): Šakės kotas šérpetotas, rankas gali susiraižyt Vdžg. Toks suolas šerpetotas, reik nuabliuoti Krt. | Šerpetotas šiaudo galas (muilo burbulams leisti) rš. 6. šukėtas, su atšaižėlėmis (apie geležį): Plaktukai užpleišyti metaliniais šerpetotais pleištais rš. Šerpetotos stygos rš. 7. purslotas, keterotas: Pačiudu įsikibusiu tūrėjos, idant šerpetotos vilnys nenuskalurtų S.Dauk.