užnorėti reikšmė

Kas yra užnorėti? užnorė́ti intr. pajusti norą, panorėti: Valgyt užnóri Msn. Ažnorė́jau kopūstų Trgn. Kaip užnorė́sit, tai galėsit pietuot Čb. Kap ùžnori, tai ir padaro Zt. Vienas ponas buvo paslėpęs [auksą], o velnias užnorėjo iškasti LTR(Auk). Ot tie septyni broliai ažnorė́jo ponais būti Lz. | refl.: Ko tik vaikas užsinóri, tą jam duoda – bus blogai! Grž. Gaspadorius, užsinorė́jęs valgyti, ieškojo duonos BM221. Užsinorėjo Jonukui gerti BsMtII158. Užsinorė́jo susiženyt su ja Dglš. Atsirado piktų žmonių, kurie užsinorėjo pjauti nesėję sp. Užsinorėjo būt deivine MP146. ^ Priėdus kiaulė kviečių, užsinori ridikų NžR. \ norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; prinorėti; sunorėti; užnorėti