Kas yra panorėti? panorė́ti intr., tr. pajusti norą: Mato juos (vaikus) bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo V.Krėv. Visko ji gauna, ko tik panória Šmk. Panorė́jo dviračio – tėvas nupirko Vn. Panorė́jo lašinių, užėdė ir susirgo Krš. Nepanorėjo gyvent prie dukteriai Tvr. Pas sūnų nepanorėjo pasilikti, nors jis tebegyveno savo tėvo ūky LzP. Ko tau širdis panorės, tik apsisuk ant vienos kojos, ir mes tau visko pristatysiam LTR(ž.). Dievas vis sutvėrė, ką panorėjo Mž463. Meilingump ir panorimump žadėjimump MP207. ^ Ačiū Dievui, kad ji kito panorėjo ir už manęs netekėjo KrvP(Vrn). Bene panorės vilkas ožkos nepjauti, o vien tik šienu gyventi?! KrvP(Lš). | refl.: Jiem pasinorė́jo valgyti BM100. Karalaitis pasinorė́jo gert BM167. Sausas valagas nusbosta, pasnori ir viralo Rš. Pamislija sau ir eina, kur tik pasinorėjo Sz. \ norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; prinorėti; sunorėti; užnorėti
panorėti reikšmė
panorėti rašyba: norėti sinonimasnorėtinorėti angliskainorėti reiksmenorėti vokiskainorėti asmenavimasnorėti dalyvisnorėti kas tai
Kitos žodžio panorėti reikšmės: Panorėti angliškai Panorėti vokiškai Panorėti lenkiškai Panorėti latviškai