Kas yra karalaitis? karaláitis, -ė smob. (1) J; M, N, karalaĩtis (2) karaliaus sūnus, duktė: Laukia karalaitis nuotakos dailios S.Nėr. Kitą kartą išsirengė jaunas karalaitis medžioti (ps.) Dkš. Nebuvo ana koki karalaitė, bet iš Palangos vargdienė mergaitė D101. Toj karalaĩtė joja an žirgo, o Jonas an vilko (ps.) Smn.
karalaitis reikšmė
karalaitis rašyba: karalaitis kazimieraskaralaitis kazimieras ir vilniuskaralaitis varletrojos karalaitiskarolis karalaitisdarius karalaitistadas karalaitisvaldas karalaitis
Kitos žodžio karalaitis reikšmės: Karalaitis angliškai Karalaitis vokiškai Karalaitis lenkiškai Karalaitis latviškai