žiaunoti reikšmė

Kas yra žiaunoti? žiaunóti, -ója, -ójo Š, DŽ, NdŽ, žiáunoti, -oja, -ojo 1. tr. Brt, Slm, Krkl godžiai, negražiai, pilna burna valgyti: Atsisėdęs ažu stalo kad žiaunója pilna burna Rš. Tie vaikai tai žiaunója ir žiaunója Mrj. Ot žiaunója ir žiaunója tą duoną kaip koks kiauras maišas Brž. ║ E lėtai ar nenoromis valgyti, žiaumoti: Greičiau žiaunók Brž. Nebevalgau su visais, dantų nėr – žiaunósiu žiaunósiu Sld. Tą sūrį žiaunóji lyg ir dantų neturėdamas Vb. Susimalsim kviečių, nebereiks tą miežienę diena iš dienos žiaunót Skrb. Nusitvėręs duonos plutą i žiaunója sau Sdb. 2. intr. prk. piktai kalbėti, burnoti: Ot žiaunóji nieko nežinodamas Ml. Nustok žiáunot – sudarysiu snukį! Vdš. Nežiaũnai [prieš Dievą] – žado neteksi Vdš. | refl.: Jie žiaunójasi, keikiasi tarpu savęs Dglš. \ žiaunoti; sužiaunoti