aprūkyti reikšmė

Kas yra aprūkyti? aprūkýti tr. 1. SD125,222, Sut, N, LL306, Š, DŽ1 apleisti dūmais, apsmilkyti: Išvalytų statinių vidų reikia aprūkyti sieros dujomis rš. | refl.: Apsirūkę pypkių dūmais, [karčemoje] kaip pakuroje sėdėjo Žem. Jis visada nesiprausęs, apsirū̃kęs Mrj. ║ apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Verbom puodelius šutina, aprū̃ko karvę, kai akių paboja Kb. Paskui aprūkė karstą [švęstomis žolėmis] V.Myk-Put. Ažlindo senelis až piestos ir ėmė gvalto rėkt, bet jo rėksmo niekas negirdėjo, nes buvo aprūkyti BsPII238. Dūmais ligonis aprūkyti LTR(Tvr). Jei nusgąsta – plaukais aprū̃kia Rod. Reikia medinės kačergos galą uždegti krosnyje ir tais dūmais aprūkyti susirgusius gyvulius ar paukščius LTR(Slk). Kad kiaulės gerai penėtųs, reikia jas aprūkyt ožkos ragais LTR(Srj). | refl.: Kad nepriliptų niežai, reikia apsirūkyti ruginiais miltais LTR(KzR). Anas apsrū̃kė plūksnom vištinėm, tai tada padėjo ir ažušavo bebrą Aps. 2. Š mėsą dūmuose palaikyti, kad apdžiūtų ir ilgiau negestų: Aš aprūkiaũ biškį lašinius J. Dešras pakabinti kaminan ir gerokai aprūkyti rš. 3. SD304 apdulkinti, apiberti dulkėmis. 4. pavartoti rūkymui: Jis nerūko kito aprūkytos pypkės rš. 5. refl. užsirūkyti: Užvydo ugnį. Einamte, sako, apsrūkyt, apšilt Str. \ rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; perrūkyti; prarūkyti; prirūkyti; surūkyti; užrūkyti

aprūkyti sinonimai