Kas yra brandus? brandùs, -ì adj. (4) Krkl, (3) Drsk 1. SD181 gerai pribrendęs, kietas; grūdingas, derlingas: Bus brandùs grūdas, kad noksta ir lietus nepagadina J. Brañdūs ir skalsūs nelytotų metų rugiai MitI387. Pasilieka ant dugno brandiejai grūdai IM1851,45. Riešutai šįmet brañdūs Gl. Kopūstų galvos tokios kietos, brañdžios Vl. Lubinuose sėti rugiai tai brándūs (grūdingi) Lp. Šįmet kviečiai brañdūs (pakulūs) Skrd. Prikrovęs brandžių mieželių, parvešiu namulio sausu keleliu A.Strazd. Brañdžios varpos nukunka (nulinksta) Mrs. Švitrės labai brañdžios Auk. Itokios brañdžios bulbos, tai nebus jų kur dėt Arm. brañdžiai adv.: Esu laukuos, kur brandžiai noksta javas E.Miež. 2. sausas: Brandì žemė, nereik nė griovuot Šts. 3. Krš brankus: Kad ir išlyti šiemet buvo kviečiai, bet miltai brandūs Grdž. Tos kruopos yra brañdžios (labai brinksta) Rm. Šįmet bus brandì duonutė – javai negavo lytaus Žg. brandỹn adv.: Eita brandỹn tešla, būs gera duona Šts. 4. trąšus, našus, derlingas: Brandì pieva prie upelių, vadaksnių, kur daug žolės J. Jų ūkis – brandì vieta (gerai auga javai) Plv. Mūsų šalyje trys brandūs laukai V.Piet. 5. Gl vešlus, riebus, tvirtas: Brandùs vaikas Nm. Bet taip tai greita, brandì mergaitė Rmš. Kūnas vienos motriškos brandùs, antros glėbnas J. 6. prk. subrendęs: Galinga brandi jaunystės jėga viską nugali rš. Jis buvo brandesnio proto rš. Viskas, kas gyva, šiam pasauly siekia šiai žemei darbus atiduot brandžius E.Miež. Brandus veikalas rš.
brandus junginiai
- brandus amžius