Kas yra antdėti? antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr. 1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč. ^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn. | refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ. ║ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng. ║ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts. ║ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr. 2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr. 3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž. ◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts. kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr. \ dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; padėti; atpadėti; dapadėti; pripadėti; užpadėti; pardėti; perdėti; pradėti; išpradėti; pridėti; razdėti; sudėti; uždėti