apmerkti reikšmė

Kas yra apmerkti? 1 apmérkti 1. tr. užmerkti (akis): Tiektai, apmerkęs akis, ing ugnį amžiną teka DP312. Kas jo tiektai nor priimt, o akių nopmerkt DP45. 2. refl. prisimerkti, gerai nežiūrėti: Tavo akys apsimérkę, gal neišsimiegojai Ds. Daug iš mūsų šitokių [pavargėlių] ... nė akimis tikrai neveizd, apsimerkę praeime nė vieno ženklo susimylimo jiemus neparodydami BPII455. Net kaip apsimerkęs piktenybes svieto praleidžia BPII220. | prk.: Saulė apsimerkia, pasislinkdama už debesiuko rš. \ merkti; apmerkti; atmerkti; numerkti; pamerkti; pramerkti; primerkti; sumerkti; užmerkti
2 apmer̃kti, -ia (àpmerkia Gg), àpmerkė tr. 1. R, J įdėti, panardinti į vandens: Man visas laukas nekratyto mėšlo stovi, skalbinius apmerkiau, kiaulėms žolė nerauta J.Balt. Ar jau apìmerkei linus? Ds. Į šarmą [skalbinius] apmer̃ks, pavirins i plaus Krš. | Apmerkė stalai nekaltybes savo kraujuose avinėlio nekalto MP122. | refl. tr., intr. Š: Duonutę apsimer̃kęs Lkš. Ilguodegių reik apmer̃kties šnapšė[je] Kal. Apsìmerkiau skalbt gijas Gs. Puodą neapsìmerkiau, ir pridžiūvo Skr. | prk.: Reĩkė čia da dabar jai tekėt – vargan apsmer̃kt! Trgn. 2. sušlapinti, sudrėkinti: Gi vėl kai ims lyt, apmer̃ks nupjautus rugius Bsg. | Saulutė pakyla, rasa šalną apmer̃kia Krkn. ║ apsemti: Kur lomiau, jau àpmerktos vagos Krš. \ merkti; apmerkti; atmerkti; įmerkti; išmerkti; numerkti; pamerkti; permerkti; pramerkti; primerkti; sumerkti; užmerkti