apžagti reikšmė

Kas yra apžagti? apžàgti, àpžagia (àpžaga, apžañga KŽ, àpžanga J), àpžagė (apžãgo KŽ) tr. 1. Rtr, Plv, Skrd suteršti (valgį ar gėrimą), ragaujant ne iš savo indo: Nevalgysiu àpžagto valgio Lkš. Čia mano apžagtà lėkštė, nevalgyk KzR. Varyk katę lauk, kad ma[n] smetonos neapžagtų Vl. | Àpžagė vandenį veršis, įkritęs į šulinį, t. y. apibjaurojo J. | refl.: ^ Ne tiek katei lakus, kiek apsižãgus Šn. ║ refl. apsibjauroti: Apsivems, apsižàgs – tokie žmonys Krš. 2. sugundyti nesilaikyti pasninko, priversti sulaužyti pasninką: Prietelius mano àpžagė mane su mėsa pėtnyčio[je], t. y. apipenėjo J. Jijė neapžàgs tave gavėnio[je] J. | refl. Š, Rtr, DūnŽ, Užv, Grž, Jrb, Snt, Bgt, Skrd, Rtn, Vrn: Ans apsìžagė, t. y. valgė pasnyke su mėsa, kas yra uždrausta J. Gavėnio[je] tik neapsižàk, sakydavo, buvo sausas pasnykas KzR. O kad jį bala, ir apsìžagiau! Ss. O ka jį šimtas, jau apsìžagiau! Jd. Pasnykavom pasnykavom ir apsìžagėm Lp. Didžiojoj pėtnyčioj apsìžagiau Kls. Nesulaukęs nei švenčių, apsižagė Didžiajam penktadieny Žg. Užsižadėjo nelaužyti posninko, neapsižagti su meisa nei su pienu Žem. Net ir kunigo įkalbinėjami nė sunkioje ligoje nesutinka apsižagti rš. 3. refl. KŽ, Vlkv daug prisivalgyti: Aš šiandien apsìžagau, t. y. apsivalgiau, neesmu tuščia širdžia J. Pasninkas, apsižàgsi, susirgsi DūnŽ. 4. apvogti: Juos truputį apžãgo Ds. | refl. LVII37. 5. žr. išžaginti 2: Jų namai bus išplėšti ir jų moterys varu apžagtos SkvIz13,16. \ žagti; apžagti; atžagti; įžagti; išžagti; nužagti; pažagti; pražagti; prižagti; sužagti; užžagti