Kas yra atbėgimas? atbėgìmas sm. (2) 1. → atbėgti 1: Bėgikas po atbėgìmo tuoj sugriuvo Kp. 2. refl. atvejis, atsitikimas: Pradėjau rinkti ir džiovinti pažįstamąsias augymes dėl patiekimo sau žolinyčios (herbarium) namiškės, kuri vairiuose atsibėgimuose galėtų būti suderanti P. \ bėgimas; apibėgimas; atbėgimas; įbėgimas; išbėgimas; nubėgimas; pabėgimas; parbėgimas; perbėgimas; prabėgimas; pribėgimas; subėgimas; užbėgimas