atsitokėti reikšmė

Kas yra atsitokėti? atsitokė́ti, -ė́ja (atsitõki, atsitõkia, atsìtoki, atsìtokia), -ė́jo 1. Pls, Žsl, Auk atsipeikėti, atsigauti apsvaigusiam, nualpusiam: Prisitrenkęs atsìtoki Rmš. Pasimirė ir neatsitokėjo žmogus Rmš. Atsitokė́jęs pradėjau kalbėti J.Jabl(Jnšk). Atsitokėjau visai nepažįstamoj girioj K.Saj. Gerickai pritrenktas kažin ar beatsitokė̃s Rod. 2. Žsl aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, susijaudinimo: Jis vis dar neatsitokėjo nuo netikėtų įvykių J.Avyž. Pusė valandos praėjo, iki aš atsitokė̃jau Mrj. Aš kai atsitokė́jau, jo jau nebebuvo čia Vžns. 3. Kbr ilgai galvojus suprasti, susivokti, atsiminti: Aš niekap negaliu atsitokė́t, kada tai buvo Nmn. Žiūrėjau žiūrėjau in tave ir vis neatsitokė́jau, kas tu tokis esi Lš. Aš tik paskui atsitokė́jau, ką ne tep padariau Rod. Gal atsitokė̃s, kai vargai užgriūs Smln. 4. Ktk pailsėti, atsikvėpti, atsigauti, sustiprėti: Motoras atvės, ir mes per tą laiką atsitokė́sim Rmš. Per žiemą smertim vadavos, o pavasarį atsitokė́jo Auk. Lietus vištelę tep buvo priplakęs, kad ir pastovėt negalėjo, bet dar̃ atsitokėjo – ir kokia dėdinga Rod. Nelabai greĩta po ligos atsitokė́jau Krkš. \ tokėtis; atsitokėti

atsitokėti sinonimai