Kas yra atšluostyti? atšlúostyti tr. K, Š, Rtr; M 1. KŽ žr. nušluostyti 1: Ana kojas atšlúostė, kad nebūtų užskrendusi J. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšlúostyt Sv. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė (d.) Rš. | refl. tr., intr. Š: Atsišlúostyk akis, nematai DŽ. Visi abrūsai juodi, nėra į ką ir burnos atsišlúostyt Nm. Pala, da burną atsišlúostysu Grdm. Mergelės neštą aš valgysu ir į abrūselį atsišlúostysu (d.) Rt. Prausi burnelę su ašarėlėmis, tu atsišlúostysi į rankovėlę JD1497. Prausi burnelę be vandenėlio, tu atsišlúostysi be abrūsėlio JD1497. 2. KŽ šluostant atžerti, atbraukti: Atšlúosto anglis ir kepa paplonį Šts. ◊ akìs atsišlúostyti pasimokyti, išprusti, apsišviesti: Katras jau biškį atsišlúostęs tas akìs – juo supranta Trk. Vienas mokintas, kitas nė tų akių̃ dorai neatsišlúostęs – ką tokie galia surokuoti?! Trk. nósį atšlúostyti (atsišlúostyti) paūgėti, subręsti, įgyti proto: Ką tu, bambūzau, išmanai! Eik nosį atsišluostyti ir nesikišk į mūsų reikalus! I.Simon. Kas nósę atšlúostė, jau turėjo karoliuotas rankelkas Šts. \ šluostyti; apšluostyti; paapšluostyti; atšluostyti; įšluostyti; iššluostyti; nušluostyti; pašluostyti; peršluostyti; prašluostyti; prišluostyti; sušluostyti; užšluostyti