pala reikšmė

Kas yra pala? 1 palà sf. (4), (2) 1. Dv medžiagos, audeklo gabalas, skepeta: Duokš pãlą, suvyniosiu stiklines! Dkš. Paimk pãlą ir uždenk duoną, ba musios sudergs Lp. Eidama pirtin pasiimu pãlą galvai apsrištie Dglš. Nuog galvos pãlą nuėmiau Arm. Nors buvau stipriai užrišusi puodą, bet katė pragraužė palą ir išlakė pieną Žsl. Kur dingo palà, per kurią kukulius (bulves kukuliams) sunkdavau? Grš. Kai nupliš marškiniai, pasidarysiu palų̃ Dkš. Nusišluostyk rankas palà Ktk. Palẽlė (stalui užtiesti valgant) juoda kaip puodakelis, net bulbas baisu pilt Mlt. Suvyniok kumpį palẽlėn ir vežkis Dgl. Paimk ir uždenk palelè Ssk. Surišk vilnas palùtėn Pn. 2. skuduras, mazgotė: Paimk pãlą ir apšluostyk stalą Mrk. Atsinešk pãlą ir iššluostyk padlagą Kpč. Buvo tiek daug palẽlių, dabar jau nei vienos nėra Bgs. Paleliū́te apidengiau Prng. 3. drobulė, paklodė (ppr. prasta), skraistė: Griebkim, vyrai, palàs ir bėgame atnešti skiedrų! Vv. Žmogus palindo po pala, kuriąj[a] buvo vežimas uždengtas (ps.) Brt. Ji apsisupo balta palà ir nuėjo (ps.) Smn. Užumušė, pãlon ansiuvo akmeną ir anleidė ežeran (ps.) Mlt. O tam seniui žmogui liepęs dūlyti namon ir, dvikartes, palas nuo kaimynų surinkus, siūti iš jų vieną didelį žaką BsMtI34. 4. Asv žr. palas 1: Šiam indarokui vieną pãlą išmečiau, o da platus Grš. Mikienės sijonas būdavo net iš aštuonių palų̃ Žvr. Dviejų palų̃ andarokas Dkš. Gaspadinaitės sijonas šešių palų̃, o slūginaitės tripalis Gs. Kap varlės išsipūtę su keturių palų̃ andarokais Krn. Pasisiuvau andaroką keturių palų platumo Kp. Seniau bobos siūdavo andarokus ben iš keturių pãlų Ut. Nugarinė palà marškinių tai da nelabai nusnešiojus Užp. Kad tu trijų palų̃ marškiniuose nelįstai (taip labai sutintum)! Krok. ^ Trijų palų tvartas, vidury baltas (grikio grūdas) LTR(Pn). 5. Nm sudedamų akėčių pusė, dalis: Man pavogė vieną akėčių pãlą Alk. 6. skvernas: Atbrizgo burnosėlio pãlos Ktk. Šuva kai stvėrė ažu palõs, i atplėšė Dglš. Mažu po palà pasikišo? Vrn. Brenda per purvą, palas pasikėlęs Stlm. Kai tik bernas i merga ažsirašė – eina ažusakai, tai pažįstami susitikę sveikina su palà (paėmę į ranką palos kampą) Rš. Tada pagavo ansjen palą ploščiaus jo, ir perplyšo ana Ch1Sam15,27. 7. Vlk, Alk, Klt, Tvr vystyklas: Vaiką susuko į palàs Žsl. Vystant vaiką, nereikia užlenkt palų̃ – greitai pradės vaikščiot (priet.) Sn. Padžiauk ant tvoros vaiko palutès Brt. Susupė vaiką palẽlėsna Švnč. Kaip visi suguldavo, tai jijė palukes plaudavo BsV104. Permainyk vaiko palukès, ba verkia Kpč. 8. labai tankus tinklas: Po karui žmonys megzdavo tinklus. Dūkštiniai megzdavo palàs Rš. ◊ [vienõs] palõs trū́ksta apykvailis: Jis kiuoktelėjęs, jam trū́ksta vienõs palõs Mrj.
2 palà imper. Š, Prk, Dkš, PnmR palauk: Palà, kur tu eini vienas – eisim abu! Krs. Palà, aš tuoj ateisiu! Krok. Palà, nieko dabar nesakyk! Jnš. Palà, aš paduosiu tau kirvį! Rg. O pala, nešauk, strielčiukai, o pala, nešauk, jaunasis! (d.) Erž. Pala, ar ne apie Baltaragį tu man norėjai kažką pasakyti? K.Bor. Pala pala, aš tau gerai suduosiu! MitI67. Palà palà, a nepasiseks man tave nutvert! Sdb. Palà, netrukdyk man skaityti! Jrb.

pala sinonimai