Kas yra baudžiava? baũdžiava sf. (1) K, J.Jabl, Gs, Slnt, baudžiavà (3b) Š, Dkš 1. istor. visiškas valstiečio darbo, turto ir asmens priverstinis priklausymas feodalui: Vergovė didžiulėje daugumoje šalių besivystydama pavirto baudžiava rš. Aš, vaikel, jau neatsimenu baudžiavõs Vs. | Ar tu neėjai iš egiptiškos baudžiavos per vargų marias? srš. 2. BB2Moz1,14, R301, K priverstinis valstiečio darbas feodalui, lažas, dvarysta: Tuos mūrus baũdžiavos pastatė Dkš. Lažą svietas keikdams pramanė baudžiava S.Dauk. Šaltyšiukas ... kas nedėlią baudžiavužėn varė KlvD192. Atleido baudžiavos cielą dieną JV736. | prk.: Pas motynėlę po jaunimėlius, pas anytėlę po baudžiavėlę LB21. Ponas dovanojo jam baudžiavą ir padarė liuosu Rp. Mūsų tėvai baũdžiavą ė̃jo Dkš. Senovėj baudžiavas turėjo ponam eiti BaMtI51. Nelaimė tims, kurie turėjo baudžiavą jam eiti M.Valanč. Piktai daro tie žmonės, kurie ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. | Baudžiavos (sunkiųjų darbų) kalėjimas LC1886,8. ^ Baudžiava privinčiavota mums kaip marti B.
baudžiava reikšmė
baudžiava rašyba: baudžiava lietuvoje panaikintabaudžiava savokabaudžiava rusijoje buvo panaikintabaudžiava kas taibaudžiava ldkbaudžiava lietuvos užnemunėje buvo panaikinta jį įjungus į
Kitos žodžio baudžiava reikšmės: Baudžiava angliškai Baudžiava vokiškai Baudžiava sinonimas Baudžiava lenkiškai Baudžiava latviškai