Kas yra kalėjimas? kalė́jimas sm. (1) 1. → 1 kalėti 1: Kalėjimus ... kentė DP213. Gaudavo ... ir kalėjimus iškentėti Ns1837,1. 2. R341, MŽ295, KI496, M namai laikyti asmenims, kuriems atimta laisvė: Sugavo ir nugabeno į kalėjimą Sch136. Jis metė jį į kalėjimą KBI26. Laisvės atėmimas, uždarant į kalėjimą rš. Kalėjimai saulę pagrobia ir laisvą vėjelį laukų (sov.) S.Nėr. Grasos kalėjimas rš. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti TŽIII383. Iš kalėjimo nebgalėjo ano išleisti I. Ižg ... kalėjimo išpirkti ... butumbime DP263. Įmetė juodu į kalėjimą iki rytojui SkvApD4,3. | prk.: Carinė Rusija buvo tautų kalėjimas rš. \ kalėjimas; apkalėjimas; atkalėjimas; iškalėjimas; nusikalėjimas
kalėjimas junginiai
- kalėjimas iki gyvos galvos
- Kauno kalėjimas, Šiaulių kalėjimas