iškentėti reikšmė

Kas yra iškentėti? iškentė́ti J 1. tr. iki galo iškęsti: Pamiršo žmonės iškentėtą vargą P.Cvir. Ten užaugau, iškentėjau aš kančias visas Mair. Žemaičių žemė[je] to gadynė[je] baisiai daug iškentėjo nelaimių M.Valanč. Kančias, skausmus ir nelaimes iškentė́si linksmas BM454. O jei kentėjusi neiškentėsi, didesniai prapuldysi mumis S.Dauk. Mikniaus mūkas iškentėjau su juo begyvendama Dr. Ir smertį iškentėjo BPII74. 2. tr. atlaikyti kokį sunkumą: Akys šviesą nepakelia, n'iškeñčia KII313. 3. intr. labai norint ko susilaikyti nedarius: Išgąsdinta ar sužeista bangžuvis iškenčia pasinėrusi jūros gilmėje 20–40 minučių, kai kada ir visą valandą Blv. Jei iškentėsi niekur nieko nešnekėjusi tiek metų, tai dar pasimatysime LTR. Neiškentėjusi troboje išėjau ir aš į lauką Pt. | Kokią naktį iškentės nelijus – ir vėl prakiurs kaip iš kubilo Žem. Gal ir iškentė́s lig vakaro neliję Als. ^ Neiškeñčia kaip šuo nestaugęs Dkš. \ kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; sukentėti; užkentėti