išpirkti reikšmė

Kas yra išpirkti? išpir̃kti, ìšperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N 1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau ìšpirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik. 2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską ìšperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt. | refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv. 3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn. ║ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg. 4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš. 5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn. | refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al. 6. už pinigus įgyti, nupirkti. | refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd. ║ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ. 7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267. išpirktinaĩ adv. DŽ: Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš. ║ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp. 8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie ìšperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys neìšperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš. ^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr. | refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt [i](bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui)

išpirkti sinonimai