brauktuvė reikšmė

Kas yra brauktuvė? brauktuvė̃ sf. (3b), brauktùvė (2) K; SD104 1. MŽ, J, Kp, Sg, Vkš įrankis linams braukti, brukti, plūkti, bruktuvė, plūktuvė, plaktuvė: Brauktuvė̃ ažtrūkus – linus peša Ds. Suskilo mano brauktuvė̃, reiks dirbti naują Grg. Paimk braũktuvę ir mušk spalius Pls. Linus beplakdama, braũktuve kelius nusidaužė Krkl. ^ Laiba mergiotė kai brauktuvė̃ Ds. 2. žr. brauktuvai 2: Mintuvų brauktuvė̃ aukštai pakelta Klm. 3. prietaisas kanapiniams pakinktams austi: Brauktuvė̃ reikalinga siūlam primušti Pns. 4. Dglš skląstis, stūma, sklendė: Brauktuvė̃ reikalinga durim ažbraukt Švnč. Užstumk braũktuvę, o tai dar koks panãktinykas inlįs kamaron Vrn. 5. lentelė aukštiniui uždaryti, užbraukti: Ažkišk braũktuvę, bus pirkioj šilčiau Dglš. 6. pustyklė, brukštė: Visų pirma dalgį galanda su gude, o paskiaus su braũktuve ž. 7. (neol.) liniuotė: Įrankiais braižybai, be brauktuvės, vartojami kampainiai rš.